dievas

Diẽvas sm. sing. (4) bažn. visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas: Dievo namai (bažnyčia) B. Dievas davė raibas plunksnas ir gražų balselį DvD165. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai? RD78. Prašau Dievíep, kad numirtau Lz. Mano žmuo jau Dieviep (miręs) Lz. Esti malonė Dieviepi VlnE67. Tu esi gausia meile pripildyta, Dievip įgyta SGI18. Tikėjime Dievipi ramdykis PG. Kasdien Dievóp našlių dūsavimai šaukia K.Donel. Murinų žemė išties savo rankas Dievopi 292. Žino mano miels Dievelis JD624. Oi tu Dieve, Dievulėli, ką aš padariau! J.Jabl. Ba ana gi až jo ažsimušus (eina dėl jo iš galvos), Dievùli aukštuli! Str. Dievulius duos gerus metus, pirksiu kurpužes JD971. Prašiau Dievo, Dievulėliaus JD596. Ak tu Dievulyti, tai taip ant galo viskas pereina į Šviesą Vd. Ui ui ui Dieve, mielas Dievuluži, tai sunku augti man be močiužės LB78. Dievužis tave baus, kad tu neklausysi LC1883,3. Jei Dieváitis padės – gyvensim Prk. Dievalis pyksta ant nedorų vaikų I.Simon. ^ Gyvena pas mamą kap pas Diẽvą už pečiaus (labai gerai) Gs. Kam Dievas, kam Dievutis LTR(Šmk). Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos B. Diẽvas davė, Diẽvas atėmė Rm. Dievas su maišu nevaikščioja (niekas nieko dykai negauna) Rm. Dievas yra neveikus, bet nemaršus VP12. Dievo bitės, Dievo ir medus Tvr. Nevyk Dievo į medžius – nė gražumu neišprašysi (apie visados nepatenkintą, per daug norintį) Brt. Dievą kišenėje nešioja, o velnią po laukus gainioja I.Simon. Vienam Dievas nueidamas, kitam pareidamas (kiekvienas gaus, kas skirta) Skr. | Tenai kitas Dievas (ten geriau) Klov. Jūs namuose Diẽvas gyvena (ramu) Brt. Pas jus Diẽvas gyvena (šilta) Brt. | Kur Dievas neša (kur eini)? Pt. Ką čia Diẽvas atneša? (klausia, kai kažkas svetimas ateina) Rdm. | Dieve, su stora žieve, kai tą sugrauši, kur kitą gausi (pajuokiamas dažnai minintis Dievą) Srv. Išminties ir Dievo mokslų daktaras A1884,250.
◊ bijók Diẽvo turėk sąžinę: Bijók tu Diẽvo šiteip skriaust žmogų! Sb.
dė̃kui Diẽvui; sakoma reiškiant pasitenkinimą kuo nors: Dė̃kui Diẽvui, da sveiki esam Gs. dėl Diẽvo [méilės] sakoma sustiprinant prašymą ar draudimą: Dėl Diẽvo, neklausinėk! VoL291. Dėl Diẽvo méilės, ką darai! Gs. Diẽvo akmenė̃lis NdŽ anat. kelio girnelė (patella).
Diẽvo ašarė̃lė; LBŽ(Rk) bot. kiškio ašarėlė (Briza media).
Diẽvo dar̃žo nenugãnė nenusikalto: Dar Dievo daržo nenuganei B.
Diẽve dúok; R sakoma reiškiant pageidavimą ar linkint kam ko: Dieve duok iš tavo burnos į Dievo ausį! B. Dieve duok vienam gimti, ne vienam būti! VP12. Dieve duok iš ožkos avelę, iš kiaulės kumelę B. Duok Dieve duoti, ne prašyti Ds. Diẽve dúok kójas Gs, Trgn sakoma, kai reikia kam nuo ko pabėgti. Diẽvo gaidỹs menkysta: Eik tu, Diẽvo gaidy! Šts.
Diẽve gìnk
1. sakoma, kai norima ko nors išvengti, apsisaugoti nuo ko: Diẽve gìnk jį nuo tokių darbų! Gs.
2. tikrai ne: Diẽve gìnk, jis to nedarys Gs.
Dievù gývu susimildamas (labai prašant): Dievù gývu – duok vištą, neturiu svečiam ką duoti! Švnč.
Diẽvui į lángą netaikliai (šaudo): Šaudo Diẽvui į lángą Jnš.
Diẽvo jautẽlis (karvùkė Rdm) NdŽ, Mrj zool. toks mažas šviesiai raudonos spalvos vabaliukas (Gyrinus natator).
Diẽvo karvýtė (karvẽlė, karvùtė NdŽ) boružė (Coccinella septempunctata): Diẽvo karvýtė, sako, naudingas vabuoliukas Slm.
Diẽvo klė́tis Kp kalėjimas.
Diẽvo krėslẽlis Žmt šventeiva.
Diẽvo kunkólas (kuñkulas Gs) Ppl varpas.
Diẽve leñk sakoma norint ko išvengti: Dieve lenk, koks debesys ateina! Ds. Diẽvui lį̃sti į akìs daug melstis, labai pamaldžiam būti: Nereik per daug Diẽvui į akìs lį̃sti Gs.
Diẽve (Dievùli) màno Zt sušunkama pajutus kokią blogybę, skundžiantis kuo ar labai nustebus dėl ko: Diẽve tu mano, kas iš tavęs, vaikeli, bus! Grž. Oi Dieve mano, oi Dievutėli, tai bėda būti pas motynėlę! Vp. Ak Dievuliau mano, Dievuliau mieliausias, buvo rūpestinga mūsų motynėlė Mrs. Dievuli mano, kas per šviesios naktys! V.Myk-Put. Dievuliùk tu mano, kas čia pasidarė! Gs. Ai Dievulaičiau tu mano! JD615. Diẽvo mẽdis; LBŽ(I) žr. diemedis: Kas įtūpė į Dievo medelį? JD255. Diẽvo méilė sakoma reiškiant pasitenkinimą: Tai dar Dievo meilė, kad tėvas namie buvo, tai atgynė Alk. Diẽve mylė́k (mylỹ)
1. sakoma norint ko išvengti: Dieve mylėk nuo to! Vlk. Diẽve mylỹ, blogi metai tada buvo Dbk.
2. sakoma stebintis: Skuba ir skuba, Dieve mylėk, ir vis nieko neturia Vb.
Diẽve mìlk (susimìlk Vb) Ds sakoma stebintis. Diẽve nedúok sakoma, kai ko nors nenorima: Nedúok Diẽve ugnelės, viskas supleškėtų! Rdm. Diẽve neduok tokį vyrą gauti Gs. Ei neduok Dievai laimužei lemti, tam patim kieme bernyčiui augti JD218. Taip sopa, kad nedúok Diẽve (labai sopa)! Jnšk.
Diẽvo nẽpena ST267 nepasotinamas žmogus, rijikas.
Diẽvo nešiõtė pamaldus ir taupus žmogus: Ką tu su juo pradėsi – jis toks Dievo nešiotė Alk.
Dievóp nueĩti mirti: Petras jau Dievóp nuė̃jo Lz.
Diẽvas numylė́jo J sakoma ištikus nelaimei: Ponas Dievas numylėjo: sudegėm, vaikai parsirgo Šts. Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Čia jau mamos skietas Dievo numylėtas Ut.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiu. Diẽve sáugok sakoma stebintis kuo nepageidaujamu, nenorint ko: Dieve saugok, kokios buvo muštynės! Pn. Diẽvas [mieliáusias, Tė́vas, víenas] žìno nežinia: Diẽvas mieliáusias žìno, kap ten buvo! Rdm. Diẽvas Tė́vas tik žìno! Srv. Dievãlis víens žìno, kaip mes gyvensim Prk.
Diẽvo žolýnas; LBŽ bot. vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale).
eĩk anà Diẽvo méilėn Dglš tiek to, tesižinai.
gývu Dievù Stak labai.
kaĩp Diẽve padė́k Šts tikrai, iš tikrųjų: Kad gerai uždės diržo skersai, tai atiduosi kaip Dieve padėk Brs.
ne Diẽve [mylė́k] sakoma, kai ko nors nenorima ar bijoma: Ne Diẽve numirtų! NdŽ. Ne Diẽve mylė́k, kristų nuo tų kopėčių! Gs. ×nė Diẽvui, nė svíetui (žmõgui); nei Diẽvui žvãkės, nei vélniui šãkės niekam netinkamas, prastas: Padirbo stalą nė Dievui, nė svietui Jnš. Kad padirbo – nei Diẽvui žvãkės, nei vélniui šãkės! Kp. Jau kad ką padirba, tai nė Diẽvuo, nė žmõguo Užv.
×nė be tu, Dieve, nė be tu, svíete sakoma stebintis: Nė be tu, Dieve, nė be tu, sviete, kas čia dabar darosi! Grž. padė́k Diẽve Al sakoma sveikinant dirbantį: Padėk Dieve pjovėjėliams! Ds. Padėk Dieve, pjovėjelės, rugiai pjauties! – Geras Dievas bajoreliui keliu jotie (atsakymas) LTR(Tvr). per gývą Diẽvą labai (prašant): Daviau to blyno, labai patiko, tai prašo per gývą Diẽvą: iškepkit jai vežtis Krok.
pir̃štais nesudùrti su Dievù apie nežinomą ateitį: Dar su Dievu pirštais nesudūrei B. su Dievù sakoma atsisveikinant: Na, su Dievučiù! Gs. Tuojaus Tobijošius pasakė su Dievu tėvams S.Stan. tegù (tegùl) Diẽvas mýli
1. sakoma norint ko išvengti: Tegu Dievas myli – aš tokiais darbais niekad neužsiimu Mrj.
2. V.Piet sakoma stebintis.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • dievas — diẽvas dkt. Grai̇̃kų dievai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Dievas — Lithuanian Dievas, Latvian Dievs, Prussian Deywis, Yotvingian Deivas[1][2] was the supreme god in the Baltic mythology and one of the most important deities together with Perkūnas. Dievas is a direct successor of the Proto Indo European supreme… …   Wikipedia

  • Dievas — Uckapirmos (eigentlich Occopirmus, Ockopirmus u. a.) kommt sporadisch in alten Quellen ab 1530 vor. Er wird als Himmelsgottheit bezeichnet. Der Name lässt sich möglicherweise als prussisch für der Allererste lesen (daher die nichtbelegte… …   Deutsch Wikipedia

  • dievas — diẽvas sm. (4) 1. mit. viena iš aukščiausių esybių, turinčių galios žmogui ir gamtai: Ne dievai yra sukūrę žmones, bet patys žmonės yra susikūrę dievus rš. Didieji įvairių tautų senoviniai dievai – Dzeusas, Jupiteris, Toras, Perkūnas, buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žmogus — žmogùs sm. (4) KBII106, K, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žmõgus (2) Snt, Grš, Rdn, Eig; SD118, SD36, KlC31, SC13, R, R254, MŽ339, Sut, N, LL18, BzB342, žmogỹs (4) LzŽ, žmuõ DP459; CI1051, Q294, Lex53, KlG55, KlM58,184, Sut, žmuõj Lz; gen. sing.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutverti — 1 sutverti, sùtveria, sutvėrė tr. KI312, K, Rtr, KŽ; N, M, L 1. padaryti, pastatyti (tvorą), užtverti: Ieškojau iš jų vyro, kuris padarytų aba sutvertų tvorą SPI128 129. 2. žr. 1 aptverti 1: Gegužinė vasarą būs lauke, sutvers beržais kame Lpl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • List of Lithuanian gods — The list of Lithuanian gods is reconstructed based on scarce written sources and late folklore. Lithuania converted to Christianity in 1387, but elements of the Lithuanian mythology survived into the 19th century. Earliest written sources,… …   Wikipedia

  • žadėti — žadėti, žãda (žãdi JV207, žãdžia JV1076), ėjo KBII169, K, Rtr, Š, LVIV678, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1100, SD342, H, Sut, I, L, LL197 1. tr., intr. R, MŽ manyti ką daryti, ketinti, norėti: Žadė[jo] dar kada ateit Rod. Daryk, kaip tu žadėjęs KBI24.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.